Patarimai apie senatvės pensiją ir pensijų fondus

Ar žinojote, kad 2019 m. pabaigoje vidutinė senatvės pensija siekė 345 EUR? O ar girdėjote prognozes apie tai, kad 2050 m. pensija sudarys vos 27% buvusių pajamų? Tačiau iš tikrųjų pensija turėtų sudaryti bent jau 70% buvusių mėnesinių pajamų!

Todėl labai svarbu apie savo senatvės pensiją pradėti galvoti kuo anksčiau, stengiantis ją padidinti ir pasirūpinti savo oria senatve.

Dabar valstybė yra nustačiusi trijų pakopų pensijų sistemą:

  • I pakopa yra nekaupiamoji „Sodros“ senatvės pensijos sistema.
  • II pakopa yra asmeninė pensijos kaupimo sąskaita pasirinktame privačiame pensijų fonde, kurį valdo pensijų kaupimo bendrovė.
  • III pakopa yra papildomas savanoriškas pensijos kaupimas pensijų fonduose.

Pensijų kaupimo sistema – trys pakopos

I pakopos atveju surinktos lėšos yra paskirstomos visoms socialinėms sritims, tarp kurių yra ir senatvės pensijų mokėjimas.

II pakopos pensijų fondų pasirinkimo atveju įmokos į pensijų fondus sudaro 3% nuo asmens gaunamo mėnesinio atlyginimo („ant popieriaus“) ir 1,5% nuo vidutinio darbo užmokesčio valstybės paskata. Taip pat yra nustatytas ir investavimas pagal gyvenimo ciklo principą (kiekviena pensijų valdymo bendrovė nuo 2019 m. liepos 1 d. privalo turėti septynis atskirus gyvenimo ciklo fondus, kuriuose yra kaupiami ir investuojami gyventojų pinigai).

III pakopos pensijų fonduose gyventojai kaupia savo pensijai savarankiškai (arba jų darbdaviai) pervesdami lėšas į pasirinktą privatų pensijų fondą. Pastaruoju atveju žmogus gali pasirinkti iš dviejų skirtingų tipų fondų – taip vadinamų „atrakintų“ (iš jų lėšas galima atsiimti beveik be jokių papildomų apribojimų) ir „užrakintų“ (iš jų sukauptas lėšas galima atsiimti tik sulaukus tam tikro nustatyto amžiaus).

Pensijų fondų pasirinkimas

Renkantis pensijų fondą visuomet yra rekomenduojama peržiūrėti pensijų fondų sąrašus ir įvertinti kelerių paskutinių metų veiklos rodiklius, kurie yra skelbiami viešai. Tai padeda lengviau įvertinti, kokia vidutine metine grąža pasižymi rinkoje veikiantys pensijų fondai.

Finansų specialistų skaičiavimai rodo, kad senatvės pensijos kaupimas pensijų fonduose yra naudingas visų amžiaus grupių gyventojams, nepriklausomai nuo jų gaunamų pajamų dydžio. Be to, mažėja ir pensijų fondų administravimo mokesčiai, todėl kaupti pensijai tampa dar pigiau.

Įvesta nauja tvarka, susijusi su septyniais gyvenimo ciklo fondais, kuriuos turi turėti kiekviena pensijų valdymo bendrovė, taip pat įnešė naujų pokyčių. Tokie gyvenimo ciklo fondai yra sudaryti atsižvelgiant į žmonių amžių, tokiu būdu siekiant optimalaus balanso tarp investicijų grąžos ir rizikos. Taikant šį principą, jaunesni žmonėms susiduria su didesne rizika, o vyresni – su mažesne. Keičiantis amžiui, automatiškai keičiamas ir fondas bei jo atveju taikoma investavimo strategija.

Pavyzdžiui, jaunesnio amžiaus žmonės gali rizikuoti labiau ir tokiu būdu tikėtis gerokai didesnės grąžos ilguoju laikotarpiu. Dėl šios priežasties pensijų fondų investicijos būna nukreipiamos į akcijas (kiti investicinės grąžos instrumentai juose sudaro nedidelę dalį).

Nors gyvenimo ciklo fondai yra keičiami automatiškai ir gyventojui dėl to rūpintis nereikia, jis gali neribotą kiekį kartų savo inciatyva pakeisti jam taikomą gyvenimo ciklo fondą. Jei žmogus nori prisiimti didesnę riziką, būdamas vyresnio amžiaus jis gali pasirinkti rizikingesnį gyvenimo ciklo fondą, o jei žmogus netoleruoja didesnės rizikos, būdamas vyresnio amžiaus jis gali pasirinkti jaunesnio amžiaus žmonėms skirtą fondą, tokiu būdu sumažindamas ir prisiimamą riziką.

Todėl, jei norima didesnės investicinės grąžos ir toleruojamas didesnis rizikos lygis, kartu reikia kaupti ir gilinti savo žinias, stebėti besikeičiančią situaciją rinkose ir labai gerai įvertinti visas realias galimybes bei egzistuojančias rizikas, tokiu būdu siekiant padidinti ir savo senatvės pensiją.